Alksnėnų parapija
Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! (Rom 8,31)

žolinės tradicija

Žolinė Alksnėnuose švenčiama nuo seno. Menotyrininkė Regimanta Stankevičienė spėja, kad tiek Marijos statula didžiajame altoriuje, tiek atlaidai jau buvę XVIII a.: tai liudija neseniai šios mokslininkės ištirtas Lomžos vyskupijos archyvas. 

Per šiuos atlaidus Bažnyčia ypatingai pagerbia Švč. Mergelę Mariją. Legenda byloja, kad iš Alksnėnų norėta išgabenti Dievo Motinos statulą, bet taip ir nepavykę. Marija  amžiams čia pasilikusi su Jėzumi ant rankų. Įdomi Stankevičienės įžvalga:  vaikelio  kūno padėtis primena guldymo į kapą siužetus, Kūdikėlis Jėzus pavaizduotas kaip būsimasis Atpirkėjas, o Marija – kaip sopulius nujaučianti Dievo Motina.  Menotyrininkai pabrėžia meninę šios skulptūros vertę, bet dar svarbiau dvasinė: Švč. Mergelė Marija liudija visišką pasitikėjimą Dievu, besąlygišką dvasios nuolankumą, kuris tapo jos išaukštinimu.

Iš Vilkaviškio kilęs rašytojas Salys Šemerys knygoje Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse taip prisimena savo vaikystės Žolinę XX a. pradžioje:

Per Žolinę beveik kasmet su tėveliu eidavome į Alksnėnus. Tai būdavo įdomus pasivaikščiojimas. Gal būdavo kokie penki kilometrai kelio. Alksnėnuose tiek daug žmonių nebūdavo kaip Alvite. Bet būdavo visgi karabelnikų su pyragais, riestainiais, bulkomis ir limonadu. Po pamaldų mudu su tėveliu vaišindavomės, išgerdavom butelį limonado ir suvalgydavome pora bulkučių. Tai buvo pats maloniausias momentas iš visos tos kelionės.

Švč. Mergelės Marijos giesmė (Lk 1,46-55)

Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,  nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę.  

Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,  nes didžių dalykų padarė man Visagalis,  ir šventas yra jo vardas!  

Jis maloningas iš kartos į kartą  tiems, kurie jo klauso.  

Jis parodo savo rankos galybę  ir išsklaido išdidžios širdies žmones.  

Jis numeta galiūnus nuo sostų  ir išaukština nuolankiuosius. 

Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,  turtuolius tuščiomis paleidžia.  

Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,  kad minėtų jo gailestingumą,  kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –  Abraomui ir jo palikuonims per amžius.  

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. 

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados,  Ir per amžius. Amen.



2023 metų Žolinė


2022 metų žolinės akimirkos


2021 metų Žolinės akimirkos